Apie vegetarišką mitybą piktų lūpų sukurtų mitų visad buvo daug ir esamoj visuomenėj neaišku, kada jie išnyks. Vegetarams pripaišoma „nepilnavertė“ mityba, „mėsėdiška“ žmogaus prigimtis, o tarp primityvesnių argumentų yra „plonumas, nesveika išvaizda“.

Mityba

Tarp dažniausiai minimų vegetarizmo dietos trūkumų minimi nepakeičiamųjų baltymų, geležies, cinko, kalcio, vitaminų B12 ir D, riebalų rūgšties omega-3 trūkumai. Ne tik, kad šie mitai jau yra seniai išsklaidyti (bet, nepaisant to, vistiek aklai kartojami), apstu tyrimų bei statistikų, rodančių vegetariškos mitybos privalumus: mažesnę įvairių širdies ligų, įvairių vėžio formų tikimybę, vegetarams negresia tarp mėsėdžių paplitusios infekcinės ligos bei kitų privalumų.

Baltymai

Nors teigimų, esą tik iš mėsos galima gauti visus nepakeičiamus baltymus, jau mąžta, kai kurie vietiniai „ekspertai“ vis dar laikosi savo. Augalinės kilmės produktuose randami visaverčiai baltymai, o nevisaverčiai iš įvairių produktų dera tarpusavyje ir sudaro pilnuosius.

Geležis

Ankštiniai, riešutai, dribsniai, razinos, figos, kiaušiniai – visa tai yra geležies šaltiniai vegetariškoje mityboje. Dar verta paminėti tai, kad geležis yra geriau įsisavima esant C vitaminui, kurio vegetariškoje mityboje paprastai yra apstu.

Cinkas

Vegetarams šio elemento trūkumas nėra paplitęs, bet esant trūkumui, jį komensuot galima riešutais, moliūgų sėklom, ankštiniais.

Kalcis

Vegetarams jis prieinamas iš pieno, kaip ir bet kokiem mėsėdžiam, veganams dėl jo šaltinių irgi nekyla problemų – ankštiniai, kopūstai, brokoliai, ankštiniai, riešutai, tofu varškė.

Omega-3

Rečiau minima medžiaga, tačiau atsakas vegatirzmo kritikams yra riešutai, kiaušiniai ir kt.

D vitaminas

Šio vitamino įsisavinimas, neskaitant įvairių maisto šaltinių, turbūt paprasčiausias – jis gaminamas odoje esant saulės šviesoje.

B12 vitaminas

Sunkiau kalbėti apie vitaminą, nes jo įsisavinimas iš augalinių produktų nėra gerai ištirtas. Faktas, kad mėsėdžiams šio vitamino įgyjimas yra paprastesnis, tačiau neproblema ir vegetarams – jo turi pieno produktai, kiaušiniai. Veganams gi galimi šaltiniai yra praturtinti sojos produktai, kai kurios dumblių rūšys ar maisto papildai.

Fiziologija

Mažai kuo pagrįstas yra teigimas, kad žmogus yra prisitaikęs būt mėsėdžiu, o ne žolėėdžiu. Visi žmogaus fiziologiniai įpatumai (dantys, žarnyno ilgis) rodo žmogų esant visaėdžiu. Teigimas, kad žmogus pritaikytas būt mėsėdžiu yra netgi kvailas, nes tuo tarpu kai vegetariška mityba gyvuoja jau virš 2 tūkstančių metų (įvairiais duomenimis, vegetarų vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei visaėdžių, tiesa, sunku įvertint ar tai tiesioginis vegetarizmo padarinys, nes vegetarai įprastai gyvena sveiką gyvenimo būdą apskritai), vien mėsėdiška mityba žmogus neišgyventų.

Fiziniai „požymiai“

Siaurų pažiūrų veikėjų prikaišiojimas, esą vegetarai yra menko fizinio sudėjimo ar pajėgumų ne tik kad neturi jokio pagrindo – vegetarų bmi (body mass index) yra normų ribose – apstu sportininkų vegetarų bei veganų, iškovojusių aukščiausius apdovanojimus įvairiausiose sporto šakose.

Nuo autoriaus

Nors gali susidaryt įspūdis, kad vegetariška mityba reikalauja kažkokio ypatingo atsidėjimo jai, taip tikrai nėra. Vegetaras esu jau kurį laiką ir gamindamas maistą neskaičiuoju kalkuliatorium maisto medžiagų kiekių. Sveika, įvairi mityba gaunasi savaime – juk nesinori 2 ar daugiau dienas valgyt tą patį per ta patį, o natūraliai gaminiesi įvairius patiekalus ir taip užsitikrini puikią savijautą (tikrai). Pusę metų po tokios „neatsakingos“ mitybos išsityriau kraują ir, ką tu žinai – viskas normos ribose ar net geriau.
Ilgalaikėj perspektyvoj, manau bus logiška pereit prie veganiškos mitybos, bet tam reik šiokio tokio pasiruošimo, o ir sąlygos tam nėra lietuvoje geriausios, nors vis gerėja – parduotuvėse atsiranda vis daugiau sojų gaminių, kitų augalinių produktų pasirinkimas. Lieka tikėtis vegetariškų kavinių skaičiaus didėjimo, nes realiai dabar ji yra viena per visą lietuvą, o ir toj kainos kandžiojas. Na, o tuo tarpu kai esat savo virtuvej – skanaus :)